Žurnaliste Silvia Kučėnaite-Foti užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, klausydamasi istorijų apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Jis — Birželio sukilimo organizatorius, Štuthofe jį kalino naciai, o grižusi į Lietuvą nužudė KGB. Mama prieš mirti paprašė dukters užbaigti jos misiją – įamžinti Generolo Vėtros atminimą knygoje. Silvia sutiko. Viešnagės Lietuvoje metu ji netikėtai sužinojo: yra žmonių, manančių, kad Noreika, nacių okupacijos metu budamas Šiaulių apskrities viršininku, prisidėjo prie Holokausto.
Šiuose beletrizuotuose atsiminimuose autorė pateikia 20 metų trukusi savo tyrimą. Tai sunki pačios Silvijos Foti kelione siekiant sužinoti tiesą. Knygoje pateikti įtaigus Jono Noreikos bendražygiu portretai ir prisiminimai.
Atsiminimai / 2022 m. / ISBN 978-609-427-515-9 / 344 psl. / Kieti viršeliai / Iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas / KGB dokumentų nuorašus iš rusų kalbos vertė Darius Pocevičius / Redaktorės Asta Bučienė, Aira Niauronytė / Korektorė Eugenija Dainiūtė / Viršelio dizaineris Kazimieras Dainovskis / Viršelio nuotraukos autoriai Audrius Solominas, Robertas Daskevičius / Maketavo Petras Babušis /
Ką kiti sako?
JAV lietuvaitė Silvia Foti parašė knygą apie savo senelį Joną Noreiką – tiksliau, apie savo santykį su seneliu, – kuri spėjo pas mus išgarsėti dar nepasirodžius lietuviškam leidimui. Dabar vertimas tampa prieinamas skaitytojui. Su knyga verta susipažinti kiekvienam, nes ji ne tik yra svarus indėlis į diskusiją apie Holokaustą Lietuvoje, bet ir liečia itin jautrius moralinius ir psichologinius klausimus. Šeimai ir didelei daliai lietuvių bendruomenės Jonas Noreika buvo didvyris ir kankinys, bet knygos autorė turi pagrindo manyti, kad jis prisidėjo prie nacių nusikaltimų. Ar svarbiau išlaikyti ištikimybę giminei ir tautiečiams, ar pasakyti tiesą? Tai sunki sąžinės problema, kurią autorė bando spręsti krikščioniška dvasia – smerkti senelio nuodėmę, bet išsaugoti jam artumą kaip žmogiškai būtybei.
Tomas Venclova
Prieš mus – įtraukus žurnalistinis tyrimas, asmeninė istorija, sudėliota kaip detektyvas, augant knygos įtampai virstantis kraupiu trileriu. Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė žingsnis po žingsnio tyrinėja dramatišką senelio gyvenimą karo mėsmalėje. Jai reikėjo prasibrauti pro įvairiausias nuodingas nuomones, perprasti KGB archyvus ir nacių dokumentus, atskirti, kieno liudijimai teisingi, o kieno – ne. Kas žudė žydus, o kas gynė tėvynę? Kas kovojo už laisvę, o kas ją išdavė? Ar ne tie patys? Silvia Foti, pažadėjusi mamai parašyti herojišką savo senelio – „didvyrių didvyrio“ – biografiją, pamažu skverbiasi prie protu nesuvokiamo žiaurumo duobių.
Gintautas Mažeikis, filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
Ši knyga – ne istorinis tyrimas apie Jono Noreikos dalyvavimą žydų žudynėse. Tai savotiškas\žurnalistinis detektyvas – autorė po kruopelę iš įvairių šaltinių rankioja informaciją ir randa vis daugiau nutylėtų J. Noreikos dalyvavimo Holokauste faktų. Žvelgiant iš istoriko perspektyvos, knygoje nemažai abejotinų praeities interpretacijų. Tačiau knygos vertė kitur – daug svarbesnė asmeninė moralinė autorės kelionė, kai tenka perkainoti savo vertybes ir požiūrį į saviškių praeitį, skausmingai atsisveikinti su herojiška tapatybe ir surasti naują santykį su istorine atmintimi. Šis nelengvas S. Foti kelias leidžia skaitytojui suprasti knygos trūkumų priežastis, kartais pernelyg radikalius apibendrinimus. Skaitytojas mato, kaip sudėtinga išeiti iš komforto zonos, susidūrus su nevienareikšmiška praeitimi. Galbūt knyga palengvins atsakymų paiešką į vis dažniau visuomenėje kylantį klausimą: ar toliau puoselėti didvyrišką praeities vaizdinį, ar kurti atminčių dialogą, kai bandoma suprasti kito patirtis, neatsisakant savųjų?
Dr. Valdemaras Klumbys, istorikas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas
Istorinė atmintis – be galo stiprus socialinio ir politinio bendruomeniškumo šaltinis, nuo jos priklauso pasaulėžiūra ir tapatybė. Mūsų santykis su skaudžiu XX amžiaus totalitarinių režimų okupaciniu laikotarpiu yra nulemtas skirtingos individualios ir šeimos patirties – taip visuomenė skyla ir užsidaro priešiškuose atminties getuose. Juose cirkuliuoja bekompromisiai pasakojimai, dažnai panašūs į senas nespalvotas nuotraukas ir jų negatyvus be šešėlių ir be atspalvių – žiūrėdami į tą patį vaizdą vieni mato tik balta ten, kur kiti – tik juoda. Silvios Foti knyga pasakoja apie išgyvenimų kupiną 20 metų trukusią savo kelionę tarp tokių atminties getų. Kompasu jai buvo bendražmogiškosios vertybės, tikėjimas ir tiesos siekis. Nežinau, ar ši knyga – tai Silvios kelionės pabaiga ir ar apskritai gali būti pabaiga tokioje kelionėje, bet labai tikiuosi, kad „Vėtra Lietaus šalyje“ paskatins skaitytojus apmąstyti savo santykį su mūsų istorija, ieškoti savo atsakymų į sudėtingus klausimus ir padės pamatyti anksčiau nepastebėtų atspalvių.
Ronaldas Račinskas,
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius
Mūsų visuomenėje daug kas vis dar nekritiškai šlovina Generolą Vėtrą. Jo anūkė, išeivijos lietuvė, rašytoja Silvia Foti šiuo asmeninės perspektyvos pasakojimu pastato prieš mus Holokausto Lietuvoje veidrodį. Pažvelkime į jį. Ir, kad ir ką manome apie patį Joną Noreiką, mums kils gluminantys klausimai: „Ką aš pati (-s) būčiau daręs tais 1941 metais? Ką darysiu, kad mes visi to nekartotume jokiu pavidalu?“ Kaip ir mūsų kolektyvinę moralinę savimonę įtvirtinančios Molėtų atminties eitynės, ši knyga, tikiuosi, paskatins atjautą ir atsakomybę dėl to, ką mūsų visuomenė padarė sau pačiai – litvakams kaip savo bendrapiliečiams.
Algis Davidavičius, filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius
Istorijoje nėra nieko grynai balto ir grynai juodo. Todėl ji sudėtinga ir įdomi, kaip ir žmonės, patekę į jos verpetus. Labai asmeniškas, netgi intymus S. Foti pasakojimas atskleidžia daugiaplanę jos senelio Jono Noreikos istoriją, neleidžia jos išbalinti ir paversti balta dėme.
Darius Pocevičius, knygų apie Vilniaus istoriją autorius
Silvios Foti knygoje justi stipri, vos ne mitologinė, gėrio ir blogio priešprieša, kurią galima interpretuoti kaip Lietuvoje vyraujančios Holokausto atminties kultūros atspindį. Atminties studijų teoretikai antagonistinį atminties būdą – kuomet daromos griežtos skirtys tarp gėrio ir blogio, mūsų ir jų, kuomet viena tauta ar etninė grupė tampa aukomis, o kita yra amžini skriaudėjai, – sieja su teritorinės nacionalinės valstybės dominavimu. Galima kelti hipotezę, kad Lietuvoje tokį mąstymo būdą įtvirtino suvereniteto praradimas, o išsivaduoti iš tokio mąstymo trukdo besitęsianti teritorijos praradimo grėsmė. Nepaisant kai kurių istorikų teiginių, kad Lietuvoje vykęs Holokaustas jau išnagrinėtas – taigi, jų darbas padarytas, – akivaizdu, jog darbas su atmintimi dar tik prasideda. Kol kas asmeninis santykis su Holokaustu ir jo implikuojama kalte, o kartu ir susitaikymas su nemalonia istorine tikrove pasilieka paraštėse, dažnai užleisdami vietą nerišliems ir paviršutiniškiems apsižodžiavimams. Tačiau S. Foti knygą skaitant ne kaip istorinį dokumentą, o kaip autobiografiją atsiranda galimybė asmeninį santykį su šia tema įsteigti ir skaitytojui – vienas taip ir nepajudės iš gynybinės pozicijos, kitas gal panūs pagilinti žinias, o trečias, pabandęs suformuluoti asmeninę nuomonę, supras, kaip sunku, jeigu išvis įmanoma, tai darant nepasiduoti vyraujantiems istoriniams pasakojimams ir nenuklysti į viską supaprastinančias dichotomijas.
Greta Štikelytė, Holokausto atminties literatūroje tyrėja,
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė
Negalėjau padėti šios knygos į šalį. „Vėtra Lietaus šalyje“ – detektyvas ir šeimos epas. Šis pasakojimas turi stiprų moralą, kurį šiandien mums itin svarbu išgirsti – ypač tiems, kuriems nesinori kapstytis po praeitį, nes ir toliau gyventi nežinioje tiesiog lengviau. Tam, kad žengtum į šią gąsdinančią teritoriją, reikia būti drąsiam ir tvirtos moralės. Silvia Foti tokia ir yra. Ji jungia istorinį tyrimą su tiriamosios žurnalistikos asams būdingu moraliniu kompasu ir intuicija. Visa tai šioje asmeninių kančių kupinoje kelionėje atveda prie labai nepatogios tiesos, kuria ir pačiai autorei nesinorėjo tikėti. Tai svarbi knyga: atvira, drąsi, paremta tyrimu ir puikiai parašyta.
Daiva Markelis, knygos „White Field, Black Sheep: A Lithuanian–American Life“ autorė ir Rytų Ilinojaus universiteto profesorė emeritė
Ši knyga – ne apie Jono Noreikos gyvenimo faktus, bet apie Holokausto nusikaltimų neigimą. Šis pasibjaurėtinas reiškinys skaldo Lietuvos visuomenę ir trukdo įvertinti istorinius faktus. Silvios Foti knyga – pasakojimas apie tai, kaip autorei pavyko išsivaduoti iš to neigimo.
Evaldas Balčiūnas, padėjęs sutikslinti KGB bylų šaltinius
Giminės prisimena kpt. Joną Noreiką kaip didvyrį. Linksma buvo žaisti jo namuose! O kur dingo kaimynai? Kas paklaus, kas išklausys, kas pasakys tiesą? Kas atjaus, kas apgailestaus, kas sutaikys? Kpt. Jono Noreikos anūkė – mūsų laikų didvyrė.
Andrius Kulikauskas, filosofas, matematikas, istorikas
„Vėtra Lietaus šalyje“ yra fantastiškas tiriamosios žurnalistikos pavyzdys – šios knygos siužetas rutuliojasi ne lėčiau nei gero romano. Negalėjau atsitraukti, kol neužverčiau paskutinio puslapio.
Steve Linde, buvęs dienraščio „Jerusalem Post“ vyr. redaktorius, dabartinis dvisavaitinio žurnalo „Jerusalem Report“ vyr. Redaktorius
„Vėtra Lietaus šalyje“ – introspektyvus ir jautrus pasakojimas apie tai, kaip Silvia Foti ieškojo tiesos apie savo „didvyrį“ senelį, 1943 metais nacių įkalintą už tai, kad buvo lietuvių nacionalistas, o 1947 metais sovietų nuteistą mirties bausme už priešinimąsi komunizmui. Nepaisant to, kad autorės šeima ir bičiuliai, ir Lietuvos valstybės tarnautojai sąmoningai nuolatos kalbėjo su ja puse lūpų, S. Foti pamažu iš skiautelių sudėliojo kontrastingą portretą vyro, ketvirtajame dešimtmetyje rašiusio antisemitinius tekstus, o 1941 metais kolaboravusio su naciais ir prisidėjusio prie žydų žudynių.
Christopher R. Browning, Franko Porterio Grahamo vardo istorijos profesorius emeritas Šiaurės Karolinos universitete Čapel Hilyje
Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė, žurnalistė Silvija Kučėnaitė-Foti (gim. 1961) užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, klausydamasi istorijų apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Mama prieš mirtį paprašė Silvijos užbaigti jos misiją – įamžinti Generolo Vėtros atminimą knygoje. Silvija sutiko. Vėliau viešnagės Lietuvoje metu ji sužinojo: yra žmonių, manančių, kad Noreika, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, prisidėjo prie Holokausto. Silvijai, senelį laikiusiai svarbiu lietuvių tautos herojumi, tai pasirodė neįtikėtina: negi šeima galėjo nuo jos nuslėpti svarbius Noreikos gyvenimo faktus?
Ši knyga – apie istorinę traumą, jos priėmimą asmeniškai ir kaip reaguoja visuomenė. Per šią prizmę autorę kalbina profesorius Evaldas Kazlauskas iš Vilniaus universiteto Psichologijos instituto.
Valdemaras Klumbys. Vieno atsivertimo istorija,
LRT. 2022.02.01
Vis dėlto iš karto norisi pasakyti, kad ši knyga – ne apie Joną Noreiką ir ne apie jo dalyvavimą žydų žudynėse. Žinoma, tai tarsi pagrindinė tema, tam lyg ir skiriama didžioji knygos dalis. Jos siužetas yra savotiškas detektyvas – autorė aiškinasi, koks buvo jos senelis, iš įvairių šaltinių rankioja informaciją ir tikrai neatskleisiu jokios paslapties parašydamas, kad J. Noreikos veikloje nacių okupacijos laiku autorei paaiškėja vis daugiau nutylėtų dalyvavimo Holokauste faktų.
„Nacio anūkė“. Generolo Vėtros vaikaitė – apie senelio nuodėmes ir pareigą atskleisti tiesą
LRT. 2021.11.04
Myliu savo senelio sielą, tačiau nemyliu jo nuodėmės, interviu portalui LRT.lt sako Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė Silvia Foti, viešėjusi Lietuvoje. Senelio portretas S. Foti namuose visuomet kabėjo šalia Vyčio, o mama ir močiutė apie J. Noreiką kalbėdavo kaip apie didvyrį. Mirties patale gulinčiai mamai davusi pažadą parašyti knygą apie Lietuvos herojų, S. Foti sužinojo, kad senelis prisidėjo prie Holokausto. 20 metų rašyta knyga lietuvių kalba turėtų pasirodyti kitais metais.
J.Noreikos-Generolo Vėtros anūkė: Lietuvos istorikai manęs neįtikino
Karolina Aleknavičė 15min.lt 2021.11.28
Neseniai anglų kalba pasirodžiusi Jono Noreikos vaikaitės Silvios Foti knyga, kurioje nagrinėjama, koks vaidmuo Holokausto metu teko jos seneliui – mamos Dalios Kučėnas tėvui ir močiutės Antaninos Noreikos vyrui – netrukus pasirodys lietuviškai. Autorė mano, kad Lietuvoje gajus požiūris, jog dėl genocido kalti tik tie, kurie patys žudė žydus, nors kalti ir tie, kurie prisidėjo netiesiogiai. Nors knyga vertinama kontroversiškai dėl pasirinktų abejotinų šaltinių, pavyzdžiui, Aleksandro Pakalniškio liudijimų, S.Foti kritiką atmeta ir sako, kad tai lemia Lietuvos istorikų siekis nuslėpti tai, kad lietuviai prisidėjo prie žudynių.
